Ratu paleidžiu akmeninę iš Ugandos parsivežtą širdelę. Kviečiu vaiką, laikantį rankoje širdelę, padėkoti už kažką, ką jis/ ji turi. Širdelę vaikai vienas kitam perduoda tylomis. Pasikasau pakaušį. Dublis du. “Vaikai, žinote, aš gyvenau Afrikoje, ten namų vaikai neturi, kai kurie – be rankų, be kojų…” “Taip, arba gimsta jau vaikai akli… arba be klausos”, – pasigauna mano mintį vaikai. “Kaip manote, ar galime būti dėkingi tiesiog už tai, kad turime akis, ausis, tėvus?”…. Galime…. Vaikai pradeda mąstyti ir dėkoti už paprastus dalykus, apie kuriuos nė nebuvo susimąstę.
Swedbank Lietuvoje vasaros finansinio raštingumo stovykloje vaikams vedžiau jogos pamoką. Vaikams vesti jogą – tai ne suaugusiems. Niekas ten neateina su “namaste guru attitude”. Čia tokia laisvoji rinka. Kiekvieną akimirką – arba sudomini, arba ne.
5 įžvalgos, kurias išsinešiau ARBA
Į ką Tau reikia atkreipti dėmesį, jeigu augini vaiką ar vadovauji žmonėms
1.
Šiais laikais vaikai turi daug, bet neįvertina to. Arba mes nemokome jų to daryti. Ne “ačiū” sakyti, bet iš esmės pastebėti, kiek daug turime.
Ir kad tai nėra “default”.
Grįžusi vakare su penkiamete pradėjau rašyti dėkingumo dienoraštį. Rekomenduoju. Atradome tikrų perliukų. Pavyzdžiui, už tris sunokusias žemuoges ir tai, kad šiandien nesusipykome.
Į mano studiją penkerius metus ateidavo moteris, kuri pusę laiko nedarydavo tai, ką rodydavau, o tiesiog gulėdavo ant kilimėlio. Jai tai buvo legitimus laikas “nieko nedaryti”. Ji už tai susimokėdavo ir buvo visa širdimi dėkinga, kad jos nekrapštau.
2.
Kiekvienas pasakoja apie save.
Kai vaikus pakviečiau ratu palinkėti ir virtualiai padovanoti draugui kažką – savybę ar dalyką, vaikai linkėjo to, ko labiausiai trūksta jiems. Vienas berniukas palinkėjo, kad “tavo tėvai su tavimi praleistų daugiau laiko”.
3.
Vaikas bendradarbiauja, kai patenkinamas du pagrindiniai jo poreikiai – jaustis svarbiam ir priklausyti.
Net didžiausi nenuoramos. Vertingas priminimas HR’ui, išnaudoti tai įmonės gerbūviui kurti. Nes suaugus mūsų socialinė motyvacija veikti irgi sukasi aplink šiuos du. Pinigai svarbūs, bet….
4.
Nepriimk asmeniškai.
Vasarą perskaičiau knygą “4 Toltekų išmintys”. Vienas iš patarimų – nepriimk nieko asmeniškai. Kai pradėjau vadovautis šiuo požiūriu, streso mano gyvenime sumažėjo. Tie visi maištininkai, nuobodžiaujantys, nepatenkinti – tai ne apie tave. O jeigu nori, kad būtų pakeliui – priimk ir įtrauk. Arba tiesiog leisk būti šalia tokiais, kokie yra. Į mano studiją penkerius metus ateidavo moteris, kuri pusę laiko nedarydavo tai, ką rodydavau, o tiesiog gulėdavo ant kilimėlio. Jai tai buvo legitimus laikas “nieko nedaryti”. Ji už tai susimokėdavo ir buvo visa širdimi dėkinga, kad jos nekrapštau.
Nepriimk asmeniškai.
5.
Mėgaukis procesu.
Paruošk planą ir pasiruošk, kad viskas vyks ne pagal planą.
Vedant jogą vaikams – tai auksinė taisyklė.
Pasirodo, kad versle – taip pat.
Iššūkius ir nesėkmes gali priimti kaip situacijas, reikalaujančias kūrybinių sprendimų. Netikėtas posūkis – tai galimybė. Čiupk ją.